Šiais metais draugija
„Pilis“ švęs penkerių metų veiklos sukaktį. Draugija, kurios tikslas
yra remti Lietuvos pilių tyrimus, atkūrimą, tvarkymą bei garsinimą,
įsteigta 1999 m. rugsėjo 8 d. Ji turi 50 narių Vilniuje, Kaune ir JAV.
Draugijos pirmininkė yra statybos
inžinierė Elena Sakalauskienė, valdybos nariai – dailininkas Paulius
Juška, vadybininkė Rūta Opermanienė, Lietuvos kraštovaizdžio
architektų sąjungos pirmininkas Regimantas Pilkauskas, istorijos
mokslų magistras Žilvinas Radavičius.
Draugija „Pilis“ buvo įsteigta tuo metu, kai atrodė, kad valstybė
nepajėgia rūpintis istoriniu paveldu. Tuomet Valdovų rūmų tyrimų
finansavimas buvo nutrauktas, Seimo nutarimas dėl Vilniaus pilių
kultūrinio rezervato nevykdomas, bet istorinėje aplinkoje vyko sunkiai
pateisinamos statybos.
Vienas iš pirmųjų draugijos veiksmų buvo 2000 m. pavasarį surengti
kultūrinį renginį „Vilniaus pilys, poezija ir muzika“, kuris
pagarsintų Valdovų rūmų tyrimus ir atstatymą. Renginyje dalyvavo
draugijos nariai poetai Justinas Marcinkevičius ir Marcelijus
Martinaitis bei poetai Kazys Bradūnas ir Judita Vaičiūnaitė. 2000 m.
rugpjūčio 23 d. draugijos nariai prisidėjo prie Valdovų rūmų paramos
fondo įsteigimo, o tuometiniam draugijos pirmininkui Edmundui
Kulikauskui teko Fondo valdybos pirmininko pareigos. Valdovų rūmų
atkūrimo projekto mokslinis vadovas dr. Napoleonas Kitkauskas taip pat
yra draugijos narys.
Draugija kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir jos
pirmininke Liucija Pobedinska 2001 m. sausio 27 d. surengė labdaros
renginį, kurio tikslas buvo sutelkti lėšų Valdovų rūmų atkūrimo
veiklos programoms Lietuvos mokyklose. Moksleivių sukurti piešiniai ir
projektai „Atstatykime Lietuvos valdovų rūmus“ buvo sėkmingai
eksponuoti Seimo rūmuose, o Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas
pasakė atmintiną kalbą, kurioje teigė, kad „...mūsų jaunimas jau
pastatė Valdovų rūmus savo širdyse ir mums nedera jų sugriauti“.
Draugijos narys, rašantis jaunimui istorinėmis temomis, „Skomanto“
serijos knygų autorius, atominių jėgainių specialistas prof. Kazys
Almenas 2000 m. parašė 24 puslapių vadovą „Vilniaus pilys“ anglų
kalba, kuris vėliau buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai patrauklus
leidinėlis, kurį galima įsigyti knygynuose, Vilniaus Aukštutinės
pilies muziejuje. 10% už leidinį surinktų lėšų skiriama Valdovų rūmams
atkurti.
Prof. K. Almenas yra daugelio draugijos iniciatyvų sumanytojas. Jo
siūlymu kartu su Vilniaus dailės akademija buvo įvykdytas konkursas
dėl pilių teritorijoje esančios Liaudies meno kultūros rūmų sienos
apipavidalinimo istorine tema. Tai paskatino daugelį susidomėti
istorine aplinka. Konkurse dalyvavo keliolika studentų, kurie sukūrė
įspūdingų eskizų. Geriausieji darbai buvo apdovanoti.
Su savaitraščiu „Literatūra ir
menas“ draugija suorganizavo specialistų ir visuomenės diskusijų prie
apskirto stalo dėl netinkamų statybų Vilniaus pilių prieigose, prieš
Arkikatedrą. Draugija padėjo Vilniaus miesto savivaldybei surengti
konkursą dėl priešpilio teritorijoje esančio Šventaragio (Odminių)
skvero sutvarkymo, kurio tikslas – išryškiti šios aplinkos istorinę
reikšmę, prisidėjo prie paminklotvarkos sąlygų parengimo ir konkurso
apdovanojimo fondo sudarymo. R. Pilkauskas susistemino konkursui
pateiktų projektų medžiagą ir išleido leidinį.
Draugijos nariai dalyvavo diskusijose dėl požeminių garažų
statybos Senamiestyje. Jie siūlė statyti garažus aplink Senamiestį, o
Senamiestyje plėtoti visuomeninį transportą. Visuomenės paskatinta
Vilniaus miesto savivaldybė susilaikė nuo požeminių garažų statybos
Senamiestyje.
Kiekvienais metais draugija organizuoja ekskursijas po Lietuvos ir
kitas pilis, aplanko ten esančius
muziejus. Jau yra suorganizavusi ekskursijas po Lietuvos – Kauno,
Panemunės, Klaipėdos ir Biržų pilis, Karaliaučiaus kraštą,
Livonijos pilis, Gardino pilį ir Lenkijos Prūsijos (Varmės)
pilis. Draugija parėmė Vorutos pilies prie Anykščių atstatymą, pritarė
Kauno pilies perdavimui Kauno miesto savivaldybei.
2002-2003 m. draugija prof. K. Almeno iniciatyva suorganizavo
konkursą „Lietuvos istorija tapyboje“.
Šio eskizų konkurso tikslas – sukurti monumentalias Lietuvos
istorijos įvykių iliustracijas, kurios galbūt tiktų ir Valdovų rūmams,
ir kitiems muziejams. Per karus ir nesėkmes Lietuva yra praradusi daug
paveldo, todėl monumentalios istorinių įvykių iliustracijos yra ypač
svarbios. Konkursą organizavusios
draugijos „Pilis“ vadovė Elena Sakalauskienė mano, kad
didžiausia galimybė pažinti istoriją piliečiams suteikiama per meną.
Draugijos nariai, tarp kurių ir konkurso iniciatorius K.Almenas,
taip siekė paskatinti dailininkus kurti daugiau reikšmingus šalies
istorinius įvykius iliustruojančių paveikslų, kurie padėtų ugdyti
valstybingumo tradicijas, stiprintų istorinę ir etninę tautos
savimonę. Dailininkams buvo pateikta 14 istorinių temų nuo Mindaugo
laikų iki XVIII a. pabaigos, tačiau jie istorinį įvykį iš šio
laikotarpio galėjo pasirinkti savo nuožiūra.
Dailininkų kūriniai nuo 2003 m. spalio 1 d. buvo eksponuoti
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, parodoje „Lietuvos istorija
tapyboje“. Pasak parodos koordinatorės Lijanos Birškytės-Klimienės,
konkurso dalyviai daugiausia domėjosi viduramžių istorija – vaizdavo
istorinius Žalgirio, Durbės, Salaspilio mūšius, Lietuvos krikštą,
pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) priėmimą. Populiariausi istoriniai
personažai – Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas.
Parodoje-konkurse buvo vertinami 15 mėgėjų ir profesionalių
dailininkų darbai, pasirašyti slapyvardžiais. Siekiant išlaikyti
konkurso vertinimo objektyvumą, eskizų autoriai tapo žinomi tik spalio
16 dieną, kai baigėsi konkursas ir paaiškėjo nugalėtojai. Jie buvo
apdovanoti piniginiais prizais. Prizams draugija „Pilis“ buvo
sutelkusi 8 tūkst. litų.
Vertinimo komisija labiausiai atsižvelgė į eskizų vaizdinę įtaigą,
istorinį pagrįstumą bei tikslumą, meninę kūrinių vertę. Darbus vertino
Seimo narys Vytenis Andriukaitis, verslininkas Gediminas Citukas,
parodos koordinatorė L.Birškytė-Klimienė, rašytojas K.Almenas,
istorikas Antanas Tyla, tapytojas Gintaras Palemonas Janonis, grafikas
Arvydas Každailis, skulptorius Stanislovas Kuzma ir dailėtyrininkė
Nijolė Tumėnienė.
Konkursas įrodė, kad mūsų krašte yra dailininkų, galinčių
sėkmingai kurti istorinėmis temomis. Šiuo metu draugija ieško
mecenatų, kurie galėtų paremti šių paveikslų tolesnę kūrybą.
Siekdama sužinoti ir išryškinti visuomenės nuomones apie Valdovų
rūmų atkūrimą, draugija 2003 m. suorganizavo visuomenės apklausą apie
Valdovų rūmų atstatymo prioritetus. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip
300 įvairių profesijų žmonių. Apklausos rezultatai aiškiai parodė, kad
svarbiausia yra atkurti istorinį rūmų vaizdą.
„Lietuvos muziejai“, 2004 m. Nr. 1.